patepti

patèpti, pàtepa, pàtepė tr. Rtr, Š; L 1. SD¹87, Sut, I, LL169, NdŽ, KŽ patrinti tepalu ar kuo skystu paviršių: Taukais pateptas SD343. Duoną su sviestu patepti N. Duona balta i sviestu pàtepta Aps. Pàteptas tekinis juo rieta J. Su mostimi patepk skarelę ir pritverk ant sopuluo J. Vežimą gerai patèpt Jrk64. Pridedu šiaudų vežiman, pàtepu ratus ir kinkiu arklį Dv. Patèpk ratus, rytoj važiuosiu Ėr. Kai gerai vežimą pàtepi, tekiniai i sukase Raud. Patèpk ratus – girgžda, kai važiuoji Pl. Nepatèpkie itų ratų – ir nerazgrius (ratai nenusimaus) Grv. Rytmetį sako: – Pakinkyti gausi arklius, patèpk vežimą Šv. Ratus su smala patèps Ms. Medžio ašimis buvo, su šmėre pàtepa – ir rieta gerai Gršl. Bielinis iš vakaro patepė ratus, parvedė namo iš ganyklos arklį ir prieš kelionę prigulė valandėlę nusnūsti A.Vien. Tie batai baisiai sklidūs, rodos, kad kuo pateptì Jrb. Kepk blynus, tai ir turėk kuo gerai patèpt, o tal kas gi iš sauso blyno Ds. Pristigau lašinių, neturiu kuom petelnia pàtepa Klt. Su aliejum pàtepiau, biškį patroškinau tuos grybus Kvr. Prieš kepant pyrago arba bandelių paviršius patepamas išplaktu kiaušiniu rš. Su riebalais dėl blizgėjimo patèpdavo, kaip išemi karštus [margučius] Pšš. Po valandėlės atsirado nešina lėkšte su baltos duonos riekutėmis, medumi pateptomis Pt. O jei dienovidį išalksi, tu sausą, kietą duonos plutą patepki kvepiančiu medum V.Myk-Put. Reikia pienu paršiokui nosiukė patèptie, tada kiaulė prisileis Dgp. Pàtepa tąj buza [avikailius], suvynioj[o] vilną viršun Eiš. Anie pàtepė su terpetinu subinę tam šunaičiuo Šts. Reik tam saikuo dugną patèpti su pikiu Yl. Pàtepėm sienas – ir tos blakės i šiandieną nebliko Kl. Su geru tepalu pàtepė, labai slysta gerai, ans (laikrodis) negadinas End. Degutu pàtepa grįžtę ir įžaboja [išputusią karvę] Kpr. Teip peiliukas neema, kai pàtepi muilu, tai ema Žl. Kap vištos riebulais pàtepu, tai iššukuot gerai – ir auga [plaukai] Dg. Velnias pirmiausiai patepė čiepelį vynu su taukais povo Tat. Pateps rytoj ratelius, važiuosium kermošėlin KrvD154. Patèpk duris žaliu vynu, kad bent negirgždėtum JD1556. Trys Marijos ėjo, brangią mostį nešė, norėjo Christaus patepti Mž245. Tu nepatepei aliejumi galvos mano, o ta kojas mano mostimi patepė VlnE162. Idant atėjusios pateptų Jėzų BPII3. O neg jo šventą kūną grabana indėjo, pirmiaus mieli prieteliūs mostimis patepė PK162. Gerai žinojo ir regėjo, jog jau kūnas… buvo… pàteptas DP186. Bei Moziešius ėmė mostį tepimo ir patepė tabernakulą (gyvenimą) ir vis, kas jame buvo, ir pašventė tat BB3Moz8,10. | Gal tę kiek ir yr pàtepta [auksu], bet kad ne auksinis [žiedas] Dg. | prk.: Ligi tik patepdavo jį gražiu savo baritoneliu Jokūbas, jokia galybė nebesulaikydavo ir sodžiaus jaunimo balso suvargusioje krūtinėje Vaižg. ^ Nepatepęs nevažiuosi LMD(Jnšk). Ka nepatepsì, tai nevažiuosi Onš. Kap patepsi, tep ir nuvažiuosi LTR(Grv). Pateptas ratas geriau sukas LTR(Slk). Pateptais ratais veikiaus važiuosi S.Dauk. Patepti ratai geriau bėga LTR(Ds). Pateptas tekinis geriau rieda LTR(Žg). Nebėra skatikų, nebėra kuomi ratų patepti, turi sustoti, sauso niekas neklauso Žem. Pilvo moliu nepatèpsi, žvyru nepabarstysi LKT156(Grz). Mergina valgė, o jam lyg kad kas būtų patepęs širdį V.Kudir. Kai į Jurbarką važiuodavo, [medinašiai] sakydavo: „Nupirks, patèps“, o kai grįždavo: „Nepirko, netepė“ (dar labiau girgždėdavo) Erž. | refl. tr. LL162, NdŽ: Sugaus varlę, įmes į stabulę, pasitèps Kal. Tai duodavo kokį lajaus šmotelį vindui pasitèpt Slv. Reikia blynus pasniedot, pastèpt Dv. I ratus išvakarėj pasitepdavau OG371. Nu jau toks apkiautėlis tas mūsų kaimynas, ka nė ratų nepasìtepa Skrb. Kai darbininkai pradėjo valgyti, aš irgi pasitepiau duoną ir atkandau pirmąjį kąsnį A.Vencl. Paskui išsiėmė tas senelis tokią dėželę ir pasitepė akį BsMtII35(Nm). Atvažiuoja saulelė geležiniais rateliukais pasitepus taukeliukais LTR(Imb). Tu gi, kada pasninkauji, pasitepk sau galvą ir nusiprausk savo veidą SkvMt6,17. ║ NdŽ tepant uždėti ant ko nedidelį sluoksnį kokios nors masės: Patèpsi an krėslo, i, kas atsisės, tas prikeps pri to krėslo Yl. Tos mostelės pàtepiau – nu i vėl gerai dega [dujinė plytelė] Trk. ║ gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Reikės zuikio taukais patèpt, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas Lš. Pàtepi rožę su kiaušinio baltymu ir rugieniais miltais, tai niežtėdavo [gydama] Bsg. Patèpk moste, nesopės Mlk. In nakties reikia, kad pateptų̃ taukais, tada greičiau sugis [tarpupirščiai] Lel. Jei kas aklas būtų, su ta rasa pateptų – tujaus sveikos akys būtų DS229. Ma[n] čia toks skaudulys pakinky buvo įsimetęs, tai pàtepiau Vlkv. Kakom karvei patèpt nupirk mosties Klt. | refl. tr.: Sako, ka y[ra] tokių vaistų pasitèpti, kad nedegtų [rankos] Vvr. Patèpsias, gal pagysi Krš. ║ NdŽ, KŽ bažn. tepalais pašventinti: Dėl to tave, o Dieve, patepė tavo Dievas aliejumi linksmybės ant bursinykų tavo VlnE11. Ir filistai, išgirdę Dovydą karaliumi ant Izraelio pateptą, atėjo visi BB2Sam5,17. Patepu (apie sutvirtinimo sakramento teikimą) SD13. 2. padažyti: Pàtepė sienas – mokėk, girdyk Sug. Sakė, dažų nupirks, patèps Jnšk. Čia antakiams y[ra] juodas patèpti, o čia nagams Lž. 3. šnek.: nedailiai, bet kaip parašyti: Patèpk, kad namo greičiau važiuotų Mlt. Pàtepu gi, vaikai supranta Vdn. 4. SD¹78,124, SD349, I, NdŽ padaryti nešvarų: O ka taũ velneliai, čia gali ratus patèpt Slm. | refl.: Mažkiek ir pastẽpęs stalas Ml. 5. DK141, SD¹18,50,95, SD174, Sut, I, M prk. suteršti, padaryti netyrą, neskaistų: Reik todrin, idant byskupas būtų čystas ir nepatepto kūno Mž29. Kursai patsai save nepateptu per Dvasią šventą afieravojosi VlnE52. | refl.: Nepasitepa maitomis nei purvais bjaurybių SPI369-370. Tie yra, kurie su moteriškėmis nesti pasitepę VlnE140. O patys neįėjo rotušion, idant nepasiteptų̃, bet idant valgytų avinėlį DP163. 6. Žl, Sdk, Ds, Kair prk. duoti kyšį, teikti ko už paslaugas: Neturi kuom patèpt Plm. Gerą liežuvį tura piršlėnė, o dar patèpk Sg. Patèpk – ir nematis: miško pilną kluoną prisidumsi Jnšk. Kiek čia būs to turto, sako, teismą patèpsiam Skd. Dar kiti šneka, kad reikia mokėti patepti priėmėją rš. ^ Auksu patepsi – kur nori pateksi LTR(Gdr). Plunksna rašo – patept prašo LTR(Srd).

◊ ãkiai (akìms, bùrnai) patèpti labai mažai (ko yra): Tik akìm patèpt šitos uogos Klt. Nėra nė ãkiai patèpt Škn. Šitas lašas pieno tik bùrnai patèpt Klt.

dūdàs patèpti išgerti alkoholinių gėrimų: Po gražios dainos reikia dū̃dos patèpt Msn.

kaĩp [svíestu] pàteptas apie tylų, nešnekų, nemėgstantį kalbėti: Neyra tokis, ką šnekėt – kàp pàteptas Drsk. Nutilo kàp svíestu pàteptas Rmš. kaĩp (lýg) svíestu pàtepta Jnš sklandžiai, gerai (einasi, sekasi): Viskas praėjo kaĩp svíestu pàtepta NdŽ. Darbas eina lýg svíestu pàtepta Prn. Pasilagadijau, ir viskas kaĩp svíestu pàtepta Tr.

kaĩp [su] svíestu patèpti

1. maloniai nuteikti, pamaloninti: Mun jau kaĩp su svíestu pàtepė, ka jau teip užstojo Pln. Durnių ponu pavadinęs, tai kai sviestu patepęs LTR(Vdk).

2. padaryti kam ką gera, naudinga: Kai motina vaiką muša, tai kaip sviestu patepa LTR(Pbs).

lýg medumì (zuĩkio taukaĩs) pàteptas lengvai, be sunkumų, sklandžiai: Ech! gyvenimas su žmona eis lyg medumi pateptas rš. Darbas ėjo lyg zuikio taukais pateptas rš.

kulnìs pasitèpti pasirengti ką daryti (ppr. bėgti, sprukti): Pinigėliai ore pakibo, o Žukauskas, pasitepęs kulnis, dingo sp. Dieve duok jiems tiktai kulnis pasitepti rš.

liežùvį patèpti pasivaišinti: Tokiam pokalbiui reikėtų liežuvį patepti rš.

medumì pàtepta sekasi: Gerai gyvenam – viskas medum̃ pàtepta Dkš.

padùs patèpti pasirengti (sprukti): Slunkių didžponis Jackus savo pušnis iš senelio paveldėjo, pats visą gyvenimą nešiojo ir anūkams paliko, kad tie, padus pasitepę, į užjūrį turėtų kuo pasprukti rš.

po nósimi patèpti atsiminti, priminti ką nors nemalonaus: Ir sūdną dieną viskas ten bus po nosimi patepta I.Simon.

snùkiui patèpti labai mažai (ko yra): Baigias mėsa, ir šventei nebus snùkiui patèpt Ut.

svíestu pàtepta sklandu, sekasi: Jam kolei kas viskas svíestu pàtepta Dkš.

\ tepti; anttepti; aptepti; įtepti; ištepti; nutepti; patepti; pertepti; piesitepti; pratepti; pritepti; sutepti; užtepti